atlaužti

atláužti 1. tr. lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atláužęs duonos, duok jamui J. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atláužta Šr. Ėmiau pentį [dalgio] ir atláužiau, kap daviau kupstan Ktv. | prk.: Žodį nebatláuši (nebeatšauksi) teisme: kas išsprūdo, tujau užrašo Dr. | refl. tr., intr.: Atsisėda ant akmens ir, atsilaužęs duonos, valgo J.Bil. Su viena ranka duonos nelaužyk, bet dailiai atláužkis, su abim rankim riekę paėmęs Šts. Stovi sūris, atsilaũž' (atsilaužk) i valgai (valgyk) Švnč. Pakerė[je] žemės gabalas atsiláužė J. 2. tr. atlošti, atlenkti: Gaidį [šautuvo] atláužk KI126. Atláužė šautuvą, bet nešavo, tik pabaidė Šts. Atláužtą gaidelį neneškis, ka nenusišautumi Šts. Teip kietai sučiupo, kad led atláužiau pirštus Sb. Menkė atláuža meškerę Plng. Antilopa yra atlaužtais ragais Blv. Galvą atlaužti (atmesti atgal) BzF134. | refl. tr., intr.: Jis atsilaužė karabiną, per šakas in ją šovė LB253. Eina atsiláužęs (atsilošęs) Prk. 3. refl. užsisukti (pakrypti): Ėjo ėjo ūlyčia, o paskui vėl atsiláužia Pl. 4. intr. atkristi, atsinaujinti: Liga atlaužė N. Kas tave varo iš lovos! O jei liga atlauš? I.Simon. | refl.: Buvau pasveikęs, liga vėl atsiláužė Prk. ║ tr. pakartotinai susarginti: Jei tave tavo liga atlaužtų, tai aš rūpysiu, kad tu tos pačios liekarstvos gautumbei LC1879,24. 5. tr. atplėšti, išlaužti: Jie atlaužė geležinę piningų spintą su įrankiais prš. Norėjo vartus atlaužti CI149. Vyriausybė prisakė, kad kiti tokius butus atlaužtų ir vislab sau atimtų Ns1858,2. \ laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; palaužti; parlaužti; perlaužti; pralaužti; prilaužti; sulaužti; užlaužti